Ar tai tik savitaiga? Kilimėlio testas, kuris priverčia suklusti net skeptikus

Publikuota 2025-12-17

 

 

Įvadas: kodėl mokslininkai išvis tiria „įžeminimo kilimėlius“?

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo idėja, kad „įžeminimas“ (angl. grounding arba earthing) – tai kūno elektrinis sujungimas su žeme, kuris gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir pagerinti miegą. Vieni tai daro vaikščiodami basomis lauke, kiti – namuose naudodami specialius laidžius kilimėlius ar paklodes.

Bet čia atsiranda klausimas: ar tai tik jausmas ir placebo, ar galima pamatuoti realius pokyčius? Būtent todėl 2025 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame įžeminimo kilimėlis buvo lyginamas su vizualiai identišku, bet „neįžeminančiu“ kilimėliu (placebo kontrolė).


Tyrimo esmė vienu sakiniu

Mokslininkai patikrino, ar 31 dieną naudojant įžeminimo kilimėlį (po 6 val. per dieną) pasikeičia miego kokybė, nemigos sunkumas, dieninis mieguistumas, stresas ir miego trukmė, lyginant su placebo kilimėliu.


Kaip buvo atliktas tyrimas: aiškiai apie tyrimo dizainą

1) Koks tai tyrimas?

Tai atsitiktinių imčių (randomized), dvigubai aklas (double-blind), placebo kontroliuojamas (placebo-controlled) tyrimas. Paprastai tariant:

Toks dizainas laikomas vienu patikimiausių, kai norima atskirti „tikrą efektą“ nuo tikėjimo, įpročių pokyčių ar placebo.

2) Kas dalyvavo?

Tyrime dalyvavo 60 atrinktų dalyvių. Jie buvo atsitiktinai paskirstyti į dvi grupes: įžeminimo kilimėlio (eksperimentinę) ir neįžeminančio kilimėlio (kontrolinę) grupę.

3) Ką dalyviai turėjo daryti?

Abiem grupėms buvo duoti kilimėliai ir nurodyta juos naudoti 6 valandas per dieną, 31 dieną. Tyrėjai vertino pokyčius prieš naudojimą, po 31 dienos ir dar papildomai per stebėseną (follow-up).


Ką tiksliai matavo: kokie testai ir kodėl jie svarbūs?

Tyrimas rėmėsi ir klausimynais, ir objektyvesniu miego matavimu:

Matavimai vyko 0 dieną (prieš), 31 dieną (po) ir 38 dieną (follow-up).


Rezultatai: kas pasikeitė ir ką tai reiškia „žmogiškai“?

1) Miego kokybė, nemiga, mieguistumas ir stresas

Eksperimentinėje (įžeminimo) grupėje buvo fiksuotas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (pre-test vs. post-test):

Paprasta prasmė: žmonės po mėnesio jautėsi ramiau, mažiau vargino nemiga ir dieną mažiau „nešė į miegą“.

2) Miego trukmė (objektyvesnis rodiklis)

Pagal actigrafiją, bendras miego laikas įžeminimo grupėje buvo reikšmingai didesnis nei kontrolinėje grupėje (P < 0.05). Tai svarbu, nes čia kalbame ne tik apie savijautą, bet ir apie prietaiso užfiksuotą miegą.

3) Kas vyko po 38 dienų (follow-up)?

Follow-up (38 dieną) įžeminimo grupėje buvo stebimas reikšmingas ISI (nemigos) rodiklio pagerėjimas lyginant su kontroline grupe. Kitaip tariant, bent jau nemigos sunkumo aspektu, efektas buvo matomas ir šiek tiek vėliau.


Labai svarbi dalis: placebo ir „bendras pagerėjimas“

Vienas įdomus dalykas, kuris dažnai pasitaiko miego tyrimuose: vien dalyvavimas tyrime ir dėmesys miegui gali pagerinti rezultatus. Pavyzdžiui, žmonės pradeda laikytis režimo, atidžiau stebi miegą, mažiau vartoja kofeino vakare ir pan.

Kai kuriuose šio tyrimo aptarimuose minima, kad abiejose grupėse klausimynų rezultatai gerėjo, bet įžeminimo grupė turėjo aiškesnį pranašumą bent jau miego trukmėje, o dalyje rodiklių – ir vėlesnėje stebėsenoje. Tai reiškia, kad dalį pagerėjimo gali paaiškinti placebo/įpročių efektas, o dalį – pati intervencija.


Ką šis tyrimas leidžia sakyti, o ko dar ne?

Ką galima sakyti gana tvirtai (pagal pateiktą santrauką)

Ko dar negalima peršokti (ribotumai)


Ką gali pasiimti skaitytojas (10 klasei): kaip vertinti tokį tyrimą protingai?


Svarbiausia per 30 sekundžių:


Šaltiniai: