Miegas yra laikas, kai organizmas tvarko „remonto darbus“: ramina nervų sistemą, atstato energijos atsargas, reguliuoja hormonus, mažina dienos įtampą. Todėl nenuostabu, kad žmonės ieško būdų, kaip miegoti giliau ir pabusti žvalesni. Vienas iš populiarių sprendimų yra įžeminimo paklodė (kartais vadinama įžeminimo paklode arba įžeminimo paklodei pritaikyta paklodė). Ji atrodo kaip įprasta paklodė, bet turi laidžių gijų ir yra prijungiama prie įžeminimo.
Šiame straipsnyje paaiškinu paprastai, bet rimtai: kaip įžeminimo paklodė veikia, ką reiškia „laidžios gijos“, kaip teisingai ją įrengti, kaip prižiūrėti, ir ko realiai tikėtis. Taip pat svarbu: įžeminimas nėra stebuklingas gydymas ir neturėtų pakeisti medicininės pagalbos, jeigu jos reikia. Tai gali būti gyvenimo būdo priemonė, kurią verta vertinti kritiškai ir saugiai.
Įžeminimo paklodė yra patalynės gaminys, kurio audinyje yra įaustos laidžios gijos. Dažniausiai tai būna sidabro gijos, anglies gijos arba nerūdijančio plieno gijos. Laidžios gijos reiškia, kad audinys gali perduoti elektrinį krūvį. Tokia paklodė paprastai turi jungtį laidui, o laidas prijungiamas prie įžemintos sistemos: arba prie tinkamai įžeminto elektros lizdo įžeminimo kontaktų, arba prie į žemę įkalto įžeminimo strypo.
Idėja paprasta: jei žmogaus oda liečia laidų audinį, o audinys yra sujungtas su žeme, kūnas ir žemė gali turėti vienodą elektrinį potencialą. Kasdienėje kalboje tai dažnai vadinama „prisijungimu prie žemės“.
Įžeminimo paklodės veikimo principas yra fizikinis: laidžios gijos sudaro kelią elektriniam krūviui. Jeigu paklodė prijungta prie įžeminimo, o žmogus ją liečia oda, tada kūno elektrinė įtampa gali sumažėti, nes atsiranda kelias įtampai išsisklaidyti į žemę.
Kodėl tai gali būti svarbu? Kasdien mes gyvename aplinkoje, kur yra daug elektros prietaisų, laidų, įkroviklių, šviestuvų. Be to, dažnai vaikštome su guminiais padais ir namuose turime sintetines grindų dangas. Tai veikia kaip izoliacija. Dėl to kūnas gali lengviau kaupti statinį krūvį arba turėti didesnę elektrinę įtampą lyginant su žeme. Įžeminimas, pagal šią logiką, suvienodina kūno ir žemės elektrinį lygį.
Įžeminimo šalininkai taip pat dažnai aiškina, kad žemės paviršiuje yra daug laisvų elektronų, kurie teoriškai gali dalyvauti oksidacinio streso mažinime. Oksidacinis stresas yra būsena, kai organizme susidaro per daug reaktyvių dalelių (laisvųjų radikalų) ir organizmui sunkiau jas neutralizuoti. Mokslinėse apžvalgose ši hipotezė minima, bet svarbu žinoti, kad įrodymų stiprumas įvairiuose tyrimuose yra nevienodas, todėl reikia atsargumo ir realistiškų lūkesčių.
Dažniausiai žmonės įžeminimo paklodę perka dėl trijų kasdienių priežasčių: geresnio miego, mažesnio streso ir mažesnio raumenų ar sąnarių diskomforto. Kodėl būtent šios sritys?
Miegas. Jei žmogus vakare jaučia įtampą, jam sunku atsipalaiduoti. Bet koks ritualas, kuris tampa pastoviu įpročiu, gali padėti. Įžeminimo paklodė šiuo atveju veikia kaip „nuolatinis kontaktas“, nes miegant žmogus ilgą laiką liečia paklodę.
Stresas. Stresas nėra tik emocija. Tai ir kūno būsena: greitesnis kvėpavimas, įsitempę raumenys, padidėjęs budrumas. Kai kuriuose tekstuose apie įžeminimą minimas ryšys su streso hormono kortizolio dienos ritmu, bet vėlgi – tai nėra stebuklinga garantija visiems.
Atsistatymas. Po fizinio krūvio, ilgo darbo ar įtampos kūnas gali būti „pavargęs“. Kai žmonės sako, kad ryte jaučiasi „lengviau“, dažnai tai susiję su geresniu miegu. Kartais vien miego kokybės pagerėjimas pakeičia labai daug.
Svarbi taisyklė: jei nusprendi bandyti įžeminimo paklodę, vertink ją kaip eksperimentą su savimi. Ne kaip tikėjimo testą, o kaip praktinį bandymą, kuriame stebi pokyčius.
Teisingas įrengimas yra svarbiausia dalis. Jei paklodė neprijungta prie tikro įžeminimo, ji neveiks taip, kaip numatyta. Dar blogiau: netinkamai naudojama elektros aplinka gali būti nesaugi. Todėl verta laikytis šių taisyklių:
Pirma taisyklė: įsitikink, kad elektros lizdas yra tinkamai įžemintas. Geriausia naudoti įžeminimo testerį arba paprašyti elektriko patikrinti. Neužtenka, kad lizdas „atrodo modernus“.
Antra taisyklė: jungti reikia tik į įžeminimo kontaktus. Įžeminimo paklodės laidas neturi būti jungiamas į bet kokius laidus ar „savadarbes“ konstrukcijas.
Trečia taisyklė: reikia odos kontakto. Kad laidus audinys „pasiektų“ kūną, kažkuri kūno dalis turi liesti paklodę. Stori sluoksniai tarp odos ir paklodės (pavyzdžiui, storas putų sluoksnis, labai storas ne laidus apklotas) gali sumažinti poveikį.
Ketvirta taisyklė: laidą padėk tvarkingai. Laidas neturi kliudyti, susisukti, būti spaudžiamas aštrių baldų briaunų.
Praktiškai žmonės dažniausiai daro taip: užtiesia įžeminimo paklodę ant čiužinio arba naudoja įžeminimo užvalkalą, prijungia laidą prie įžeminimo ir miega kaip įprastai, tik pasirūpina, kad oda paliestų audinį.
Įžeminimo paklodės dažniausiai laikomos saugiomis, kai naudojamos pagal instrukcijas ir tik su patikrintu įžeminimu. Vis dėlto yra keli paprasti saugumo principai:
Nenaudok nepatikrintoje elektros instaliacijoje. Senesniuose būstuose įžeminimas gali būti neteisingas arba jo gali nebūti.
Per audrą geriau atjungti. Jei yra stiprių perkūnijų, geriau įžeminimo laidą atjungti, kad sumažintum riziką dėl elektros šuolių.
Venk savadarbių sprendimų. Įžeminimas neturi būti daromas jungiant laidus prie nežinomų vietų. Tai yra pagrindinė klaida, kurios daryti neverta.
Jeigu turi rimtų sveikatos problemų, neatsisakyk gydymo. Įžeminimo paklodė gali būti papildoma priemonė, bet ji neturi pakeisti gydytojo paskirto gydymo.
Įžeminimo paklodės audinyje yra laidžių gijų, todėl priežiūra svarbi. Dažniausiai rekomenduojama:
Skalbti švelniu režimu ir naudoti švelnų skalbiklį.
Vengti agresyvių priemonių, kurios gali pažeisti laidžias gijas.
Džiovinti švelniai: natūraliai arba žemoje temperatūroje, jei naudojama džiovyklė.
Jeigu paklodė pradeda prastai „veikti“, dažna priežastis būna ne paklodė, o pasikeitusios sąlygos: blogas kontaktas, netinkamas įžeminimas, netvarkingas laidas, arba per daug sluoksnių tarp odos ir audinio.
Geriausias būdas vertinti įžeminimo paklodę yra ne emocija, o stebėjimas. Susikurk keturiolikos dienų bandymą:
Laikyk pastovų miego laiką. Jei įmanoma, gulkis panašiu metu.
Keisk tik vieną dalyką. Jei tą pačią savaitę pradėsi naują sporto programą, naują dietą ir dar įžeminimą, bus neaišku, kas suveikė.
Stebėk tris rodiklius. Užmigimo greitį, prabudimų skaičių ir ryto savijautą (energiją, įtampą kūne).
Užrašyk, o ne spėk. Trumpi užrašai ryte dažnai parodo daugiau nei atmintis po savaitės.
Jei po dviejų savaičių pokyčių nėra, tai irgi yra atsakymas. Tai reiškia, kad šis metodas tau gali būti ne toks svarbus, arba kad didesnę įtaką turi kiti dalykai: miego režimas, ekranai vakare, kofeinas, stresas, judėjimas.
Moksliniuose apžvalginiuose tekstuose apie įžeminimą aptariami galimi poveikiai miegui, skausmui, stresui ir uždegiminiams procesams. Tačiau būtina suprasti kontekstą: dalis tyrimų yra mažesni, metodai skiriasi, o išvados ne visada vienodos. Todėl teisingas požiūris yra toks:
Yra hipotezių ir ankstyvų rezultatų. Tai gali būti įdomu ir verta tyrinėti.
Nėra universalios garantijos visiems. Net jei kažkam veikia, kitam gali neveikti.
Geriausia laikyti tai gyvenimo būdo priemone. Kaip pasivaikščiojimą, tempimus ar vakarinį nusiraminimą, o ne kaip vienintelį sprendimą.
Įžeminimo paklodė yra paklodė su laidžiomis gijomis, kuri prijungiama prie tikro įžeminimo.
Veikimo esmė fizikinė: kūno elektrinė įtampa gali sumažėti, kai kūnas sujungiamas su žeme.
Žmonės dažniausiai tikisi geresnio miego, mažesnio streso ir lengvesnio atsistatymo, bet poveikis nėra garantuotas.
Svarbiausia sąlyga yra saugumas: tik patikrintas įžeminimas ir jokių savadarbių sprendimų.
Protingiausia bandyti keturiolika dienų, keisti tik vieną dalyką ir stebėti miego bei savijautos pokyčius.
GroundingWell blog įrašas: „How Grounding Sheets Work While You Sleep?“ (naudota kaip praktinių principų ir saugumo temų pagrindas).
Chevalier, G. ir bendraautoriai. „Earthing: Health Implications of Reconnecting the Human Body to the Earth’s Surface Electrons“ (apžvalginis straipsnis apie įžeminimą ir galimus mechanizmus).